suklegti

1 suklègti intr. 1. imti triukšmauti, klegėti: Suklego ir bobos, lygu vištos ėmė katėti Žem. Taip atgijo, suklego visa troba Žem. Čia sušukę suklegę visi S.Dauk. Netrukus iš laukų pradėjo grįžti žmonės, kaimas atgijo, suklego V.Myk-Put. Ypatingai suklego moterys, kaip žąsų būrys, avižieną pamatęs Blv. Vaikai dar linksmiau suklego mokyklos priedury sp. 2. imti kudakuoti: Suklenga višta, kad pamato šunį J. 3. suskasti, imti, pradėti garsiai ką daryti (kalbėti, juoktis, loti) (su bendratimi): Tomui pasekus šią pasaką, visi suklego komentuoti Vaižg. Šunys suklego loti, kaip išvydo naštininkus kyšuojant par sodną Ggr. \ klegti; suklegti